LRD valdybos pozicija dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą „Romuvai“

LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Seimo nariams
LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui

2019 m. rugsėjo 27 d.

2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimui nusprendus nesuteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (toliau – „Romuva“), Lietuvos religijotyrininkų draugija išreiškia susirūpinimą dėl šio sprendimo atitikties esminiams teisinės valstybės bei demokratijos principams, o taip pat dėl žmogaus teisių užtikrinimo bei valstybės ir religijos atskirumo principo įgyvendinimo.

2017 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė išvadą, jog „Romuva“ atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (1995 m. spalio 4 d. Nr. I-1057, nuo 2010 m. sausio 5 d. galiojanti suvestinė redakcija) nustatytus reikalavimus, keliamus valstybės pripažinimo siekiančioms religinėms bendrijoms. Ši išvada pagrįsta aktualių įstatymų reikalavimų analize, moksliniais „Romuvos“ ir šiuolaikinės pagonybės apskritai tyrimais, specialiai ministerijos užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos rezultatais. Vis dėlto, ignoruojant religijos tyrėjų, šiam klausimui aktualių sričių mokslininkų ir kitų specialistų nuomones, Seime priimtas bendrijai nepalankus sprendimas.

Pripažįstant teisėtą įvairių pasaulėžiūrų piliečių interesą dalyvauti valstybės gyvenime ir priimant jį grindžiančius sprendimus, įvykiai prieš ir per šio valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo klausimo svarstymą akivaizdžiai atskleidė, kad Seimo narių sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos teisinius principus ir pagarbą žmogaus teisėms. Paradoksalu, kad teigiamam sprendimui dėl šio statuso suteikimo „Romuvai“ labiausiai priešinosi buvę ir esami Seimo žmogaus teisių komiteto nariai. Tuo metu, kai Jungtinėse Tautose kalbama apie kompleksiškos žmogaus teisių sampratos taikymą, Lietuvoje grįžtama prie supratimo, kad teisė į religijos laisvę ir įstatymuose numatytas teises priklauso tik kai kuriems išrinktiesiems. Pagrįstai tikėtina, kad „Romuvą“ kaip religinę bendriją ir jos narius diskriminuojantį Seimo sprendimą nemaža dalimi nulėmė šališki įvairių socialinių grupių išsakyti argumentai.

Ypatingą vaidmenį priimant „Romuvą“ diskriminuojantį sprendimą atliko 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo Seimo nariams išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame pateikti neva moksliniai ir teisiniai argumentai, turintys pagrįsti atsisakymą priimti „Romuvai“ palankų sprendimą. Susipažinę su šiuo raštu, kaip religijų tyrėjai pažymime, kad (žemiau pateikiami komentarai pagal arkivyskupo rašto punktus):

1. Pavadinimo pasirinkimas yra religinės bendrijos apsisprendimo reikalas. Pavadinimas nebūtinai įvardina vien tik faktus – lygiai taip pat jis gali įvardinti ir siekinius. „Romuva“ siekia iš naujo išgyventi protėvių (plačiąja prasme – baltų) tikėjimą ir šiuo požiūriu bendrijos pavadinimas yra aiškus ir neklaidinantis ne tik teisine, bet ir bendrąja prasme. Kartu pažymėtina, kad valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo aspektu „Romuvos“ deklaruojamas siekis atkurti senovės baltų tikėjimą neturi jokios reikšmės; pagal LR religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą valstybė pripažįsta ne istorines, o atramą visuomenėje turinčias religijas, kurių mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

2. Arkivyskupo laiške teigiama, kad „Romuvos“ religinė bendrija gyvuoja trumpiau nei įstatymo reikalaujamus 25 metus. Šis argumentas neturi rimto pagrindo, nes iki įstatymo priėmimo 1995 m. Lietuvoje apskritai nebuvo teisinės sąvokos „religinė bendrija“. Įstatyme nustatyta, kad valstybė gali pripažinti religines bendrijas, kurios teisėtai veikė po 1918 m. Taip pat pažymėtina, kad 1992 m. įregistruota Vilniaus „Romuvos“ bendruomenė buvo viena iš Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ steigėjų ir šiandien yra jos dalis, todėl įstatymo nustatytas 25 metų reikalavimas yra visiškai aiškiai įvykdytas.

3. Arkivyskupas G. Grušas nepagrįstai teigia, kad „Romuvos“ tikėjimas nėra pakankamai susiformavęs doktriniškai ir tariamai dėl to nėra galimybės įvertinti, ar bendrijos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Esminiai „Romuvos“ tikėjimo principai yra išdėstyti šios religinės bendrijos įstatuose, pats tikėjimas buvo viešai praktikuojamas ne vieną dešimtmetį, tad valstybei tikrai turėjo užtekti laiko nustatyti, koks šio tikėjimo mokymo ir apeigų santykis su įstatymu ir visuotinai priimtomis moralės normomis – visiškai nepriklausomai nuo to, kad „Romuva“ iki šiol neišplėtojo išsamios teologijos. Čia greičiausiai matome atvejį, kai vienos religijos struktūra normatyvizuojama ir ją bandoma primesti kaip matą kitoms religijoms vertinti.

4. Nėra aišku, kaip arkivyskupas G. Grušas norėtų matuoti visuomenės palaikymą atskiroms religinėms bendrijoms – kas yra jo neįvardinti „platesni tyrimai“? Tradicinėmis Lietuvoje laikomos žydų ir musulmonų bendruomenės visuomenės nuomonės apklausose vertinamos akivaizdžiai prasčiau nei „Romuva“; be to, šios religinės bendruomenės (šiuo atžvilgiu galima pridėti ir karaimus) yra mažesnės narių skaičiumi. Jei „Romuva“ neturi atramos visuomenėje, kyla retorinis klausimas: kuri iš valstybės pripažintų religinių bendrijų ją turi?

Apgailestaujame, kad tokie nepagrįsti argumentai Seimo nariams buvo pateikti tą pačią dieną, kai jie turėjo priimti sprendimą dėl „Romuvos“ pripažinimo. Taip turbūt siekta paveikti Katalikų bažnyčios autoritetu ir išvengti galimybės, kad argumentai bus apsvarstyti ir įvertintas jų turinys.

Panašūs argumentai dėstyti ir 2019 m. birželio 28 d. LR teisingumo ministerijai atsiųstame Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus kun. Kęstučio Smilgevičiaus pasirašytame laiške, kuriame kaip nemokslinės, neobjektyvios ir šališkos kvestionuotos ir Ministerijos pateiktos išvados. Lietuvos religijotyrininkų draugijos narių, tarp kurių yra ir šiuolaikinio religingumo apskritai, ir šiuolaikinės pagonybės bei „Romuvos“ konkrečiai tyrimus atliekančių mokslininkų, nuomone, dėl teksto pobūdžio ir apimties išvadoje neaptarta daugelis klausimų, susijusių su sąvokomis ir jų interpretacija, bet išdėstyti duomenys ir argumentai atitinka dabartinį mokslinį šios religinės bendrijos supratimą. Be to, išvados tikrai negalima apibūdinti kaip šališkos ar apologetinės: pavyzdžiui, priešingai nei tiki daugelis „Romuvos“ narių, šiame dokumente ji apibūdinama kaip moderniuoju laikotarpiu susiformavęs naujasis religinis judėjimas.

Lietuvos religijotyrininkus stebina minimo laiško tonas, apeliuojantis į neva mokslinį objektyvumą, kuriuo prisidengus viena religinė grupė iš galios pozicijų siekia „moksliškai įvertinti“ Teisingumo ministerijos ekspertų parengtas išvadas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos vyskupų konferencija nesikreipė nei į vieną Lietuvos religijotyrininkų draugijos mokslininką konsultacijoms dėl „Romuvos“ religinio statuso įvertinimo – šis laiškas yra pačios Katalikų bažnyčios narių parengtas tekstas. Jame ignoruojamos akademinėje bendruomenėje vyraujančios religingumo sampratos ir moksliniais tyrimais pagrįsti argumentai ir vietoje jų remiamasi išskirtinai krikščioniškuoju požiūriu grindžiamomis sąvokomis ir sampratomis, tokiu būdu neteisingai pritaikant įstatymuose nustatytus teisinius principus, užkertant kelią naudotis įstatymuose numatytomis ir teisėtai priklausančiomis teisėmis, skleidžiant sąmokslo teorijas ir kurstant netoleranciją bei įtampą visuomenėje. Tai kelia įvairių sričių šalies ir užsienio mokslininkus vienijančios Lietuvos religijotyrininkų draugijos susirūpinimą.

Sprendimas „Romuvai“ nesuteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso svarbus ne tik kaip atskiros religinės bendrijos narių žmogaus teisių pažeidimo atvejis, bet ir kaip pagrindas, sudarantis prielaidas piliečių nepasitikėjimui valstybės teisiniais principais, jais grindžiamų teisėtų lūkesčių įgyvendinimu bei žmogaus teisių įtvirtinimu augti. Todėl rekomenduojame:

1. vertinant religijas, vadovautis objektyvumo, nešališkumo principais paremta moksline, o ne konfesine perspektyva;

2. priimant su religinėmis bendrijomis ir bendruomenėmis susijusius sprendimus, vadovautis teisinės valstybės bei demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir valstybės bei religijos atskirumo principais ir ekspertų pateiktomis išvadomis;

3. įvertinti, ar iš tiesų šiuo metu valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso gavimo siekiančiai bendrijai pagal LR religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą taikomas 25 metų laikotarpis yra optimalus siekiant nustatyti, ar jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, tai įmanoma padaryti per trumpesnį laikotarpį.

Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos nariai:

doc. dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amoson
dr. Eglė Aleknaitė
prof. dr. Milda Ališauskienė
prof. habil. dr. (hp) Audrius Beinorius
doc. dr. Aušrelė Pažėraitė

LRD paskaitos: rugsėjo 5 d. Audrius Beinorius skaitė paskaitą „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“

Paskaita „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“

Orientalistikos profesoriaus paskaita „Seksas ir nušvitimas: tantrizmas Indijoje ir Vakarų vaizduotėje“ Tantra – tai unikalus indiškojo religingumo aspektas, paradoksaliai susiejantis, atrodytų, skirtingus ir nesuderinamus žmogaus patirties polius: seksualumą ir dvasinę patirtį, juslinį gyvenimą su kontempliatyvumu, dvasią ir kūną. Lektorius – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audrius Beinorius. Plačiau https://www.facebook.com/events/473751750114338/#Tantra #nušvitimas #orientalistika #komparatyvistika #Indija #hinduizmas #budizmas #savęspažinimas #okultizmas #magija

Posted by Psichologija on 2019 m. rugsėjo 6 d., penktadienis
Paskaitos vaizdo įrašas

Nuo rugsėjo mėnesio Lietuvos religijotyrininkų draugija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsia visuomenei skirtų atvirų paskaitų „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ ciklą. Paskaitose pristatomi naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta nuo kovo mėnesio. Paskaitose aptariamos šios bendros temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.

Skaityti toliau

Birželio 5 d. – paskaita „Įsitikinimų apie reinkarnaciją tyrimai kognityviniuose religijos moksluose“

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į ketvirtąją 2019 m. paskaitų ciklo paskaitą „Įsitikinimų apie reinkarnaciją tyrimai kognityviniuose religijos moksluose“. Lektorius – Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto filosofas Vilius Dranseika.

Paskaita įvyks trečiadienį, birželio 5 d. 18.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.).

Po paskaitos numatoma diskusija. Susitikimo trukmė: iki 2 val. Įėjimas laisvas.

Plačiau apie paskaitą:

Tibetas šiandien vis dar daugeliui atrodo egzotiškas ir paslaptingas kraštas. Labiausiai prie Tibeto populiarumo prisidėjo iš ten sklindantis tibetietiškasis budizmas, tačiau ikibudistine prisistatanti Tibeto Yungdrung Bono tradicija vis dar nėra gerai žinoma. Daugiau apie ją pradėta kalbėti po 1989-ųjų, kai pirmieji tradicijos mokytojai buvo pakviesti skleisti šį mokymą Vakaruose. Trečioje ciklo paskaitoje „Yungdrung Bono tradicijos sklaida Vakaruose“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto lektorė dokt. Ieva Rutė pristatys Yungdrung Bono tradicijos sklaidos Vakaruose istorinę apžvalgą ir šiuo metu vykstančius procesus.

Plačiau apie paskaitų ciklą:

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į visuomenei atviras paskaitas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jose pristatomi naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyks 2019 m. kovo–lapkričio mėnesiais. Bus aptartos bendrosios temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.

Gegužės 9 d. – paskaita apie Yungdrung Bono tradiciją Vakaruose

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į trečiąją 2019 m. paskaitų ciklo paskaitą „Yungdrung Bono tradicijos sklaida Vakaruose“. Lektorė – Vilniaus universiteto doktorantė Ieva Rutė.

Paskaita įvyks ketvirtadienį, gegužės 9 d. 18.00. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.).

Po paskaitos numatoma diskusija. Susitikimo trukmė: iki 2 val. Iėjimas laisvas.

Plačiau apie paskaitą:

Tibetas šiandien vis dar daugeliui atrodo egzotiškas ir paslaptingas kraštas. Labiausiai prie Tibeto populiarumo prisidėjo iš ten sklindantis tibetietiškasis budizmas, tačiau ikibudistine prisistatanti Tibeto Yungdrung Bono tradicija vis dar nėra gerai žinoma. Daugiau apie ją pradėta kalbėti po 1989-ųjų, kai pirmieji tradicijos mokytojai buvo pakviesti skleisti šį mokymą Vakaruose. Trečioje ciklo paskaitoje „Yungdrung Bono tradicijos sklaida Vakaruose“ Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto lektorė dokt. Ieva Rutė pristatys Yungdrung Bono tradicijos sklaidos Vakaruose istorinę apžvalgą ir šiuo metu vykstančius procesus.

Skaityti toliau

LRD paskaitų cikle lapkričio 14 dieną – apie politinį hinduizmą ir LGBT žmonių religinius įsitikinimus

Lietuvos religijotyrininkų draugija tęsia 2018 m. rudens paskaitų ciklą. Trečiasis renginys įvyks trečiadienį, lapkričio 14 d. 17.30, Atviros Lietuvos fonde, Didžioji 5, Vilnius. Bus skaitomos 2 paskaitos su diskusija.

Pirmoji paskaita: dr. Milda Ališauskienė. Religija ir seksualumas: kuo ir kaip tiki LGBT žmonės Lietuvoje?

Antroji paskaita: dr. Audrius Beinorius. „Indija hindams!“: politinio hinduizmo grimasos Indijoje

Paskaitos nemokamos!

Susitikimo trukmė: 2-3 val. Skaityti toliau

Lietuvos religijotyrininkų draugija rengia 2018 m. rudens paskaitų ciklą

Paskaitų bendrosios temos: religijų tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis bei ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir socialinės lyties ypatumai.

Renginių vieta: Atviros Lietuvos fondo salė (Didžioji 5, Vilnius).

Renginių pradžia: 17.30. Susitikimų trukmė: 2 val.

Paskaitos nemokamos!

Kiekvieno renginio metu bus pristatytos 2 paskaitos (viso – 6 paskaitos):

2018 m. rugsėjo 27 d. 17.30:

Doc. dr. Aušra Pažėraitė (Vilniaus universitetas) „Vilniaus Gaono religinės minties palikimas“

Dokt. Alfredas Buiko (Vilniaus universitetas) „Sąmokslo teorijos ir tikėjimas demonais“

2018 m. spalio 25 d. 17.30: Skaityti toliau

Paskelbta artėjančios konferencijos „Religija(-os) ir galia(-os)“ programa

Lietuvos religijotyrininkų draugijos svetainėje paskelbtos tarptautinės konferencijos „Religija(-os) ir galia(-os)“ pranešimų santraukos bei konferencijos programa.

Konferencija organizuojama kartu su Latvijos religijos studijų bendrija ir Estijos religijos studijų bendrija.

Konferencija įvyks ateinančią savaitę, spalio 5-6 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Kaune, V. Putvinskio g. 23.

Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencijos plakato, pranešimų santraukų ir programos ieškokite konferencijos puslapyje anglų kalba.

Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) atstovų Sąjūdžio deklaracija „Dėl Lietuvos mokslo politikos atnaujinimo“

Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės paskelbimo, mokslas ir studijos pagaliau turi tapti Lietuvos valstybės prioritetu. Mokslas ir studijos yra būtina visuomenės pažangos sąlyga. Tai ypač svarbu suvokti esant didelei, su tvaria raida nesuderinamai socialinei ir ekonominei nelygybei, demografinei krizei, geopolitinėms įtampoms. Nors prieš penkerius metus LR Seimo patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje kaip vienas esminių tikslų iškeltas sumanios ir besimokančios visuomenės kūrimas, deja, tai greitai užmiršta. Ši deklaracija – priminimas, kad vien gesindami gaisrus stiprios valstybės nepastatysime. Joje išdėstome kertines tezes, kodėl būtina ambicinga ir kryptinga mokslo ir švietimo politika. Skaityti toliau

Kviečiame teikti pranešimų pasiūlymus LRD 2017-ųjų konferencijai (atnaujinta)

Lietuvos religijotyrininkų draugija, kartu su Latvijos religijos studijų bendrija ir Estijos religijos studijų bendrija kviečia teikti pranešimų ir sesijų pasiūlymus konferencijai „Religija(-os) ir galia(-os)“.

Konferencija įvyks 2017 m. spalio 5-6 dienomis Vytauto didžiojo universitete Kaune.

Pranešimus konferencijai galima siūlyti iki 2017 m. birželio 15 d.

Plačiau – konferencijai skirtame puslapyje anglų kalba.