PREAMBULĖ

Šis etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) apibrėžia bendrus religijų tyrėjų profesinės ir mokslinės veiklos etikos principus.

Narystė Lietuvos religijotyrininkų draugijoje (toliau – Draugija) narius įpareigoja siekti aukščiausių profesinės ir mokslinės veiklos standartų bei laikytis šios veiklos etikos principų.

Religijų tyrimus vykdo mokslininkai, atstovaujantys įvairias disciplinas ir naudojantys įvairius mokslinių tyrimų metodus, kurie gali kelti specifines etikos problemas. Todėl religijų tyrėjai turi laikytis ne tik šiame Kodekse aptariamų ir jų institucijose galiojančių reikalavimų, bet ir nuolat vertinti su jų tyrimo objektais ir taikoma metodika susijusią etikos problematiką.

Šis Kodeksas nėra baigtinis dokumentas ir, atsiradus būtinybei, gali būti peržiūrimas, taisomas ir papildomas.

PAGRINDINIAI PRINCIPAI

  1. Profesinė kompetencija
    1. Religijų tyrėjai turi siekti išlaikyti aukštą profesinės kompetencijos lygį ir domėtis naujausiais savo tyrimų srities pasiekimais.
    1. Religijų tyrėjai privalo suvokti savo profesinės kompetencijos ribas ir užsiimti tik tokia profesine veikla, kuriai vykdyti turi pakankamai kompetencijos dėl įgyto išsilavinimo ir sukauptos profesinės patirties. Supratę, kad konkrečiu atveju jiems trūksta profesinės kompetencijos, religijų tyrėjai turi konsultuotis su kolegomis, o suteiktą pagalbą įvardinti viešindami tyrimų rezultatus.
    1. Religijų tyrėjai turi gebėti kompetentingai vertinti savo ir kolegų darbo kokybę, atpažinti klaidingą ir klaidinančią informaciją ar jos interpretaciją ir tyrimuose vengti šališkumo.
  • Sąžiningumas
    • Religijų tyrėjai privalo elgtis sąžiningai, teisingai ir pagarbiai visose profesinės veiklos srityse.
    • Religijų tyrėjai turi būti sąžiningi ir nešališki kolegų, studentų, tyrimo dalyvių, užsakovų, finansinių rėmėjų ir kitų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu ir nepažeisti jų teisių.
  • Profesinė ir mokslinė atsakomybė
    • Religijų tyrėjai privalo prisiimti atsakomybę už savo profesinę ir mokslinę veiklą.
    • Profesinėje ir mokslinėje veikloje religijų tyrėjai turi būti atviri, kritiški ir nešališki.
    • Religijų tyrėjai savo profesine ir moksline veikla prisideda prie religijas nagrinėjančių disciplinų vystymosi.
    • Grupinis darbas, bendradarbiavimas ir apsikeitimas nuomonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu yra būtinas religijų tyrėjų veiklos pagrindas.
    • Religijų tyrėjai turi gerbti skirtingų disciplinų prieigas, konkuruojančias teorijas, idėjas ir metodus taikančius kolegas bei ginti savo ir kolegų akademinę laisvę.
  • Pagarba žmogaus teisėms, orumui ir socialinei įvairovei
    • Religijų tyrėjai turi gerbti žmogaus teises ir orumą.
    • Religijų tyrėjai privalo laikytis antidiskriminacinių principų, gerbti socialinę, įsitikinimų, vertybių ir gyvensenos įvairovę ir netoleruoti kolegų, studentų bei tyrimo dalyvių diskriminacijos.
    • Religijų tyrėjai gali turėti įvairius religinius ir nereliginius pasaulėžiūrinius įsitikinimus, užsiimti įvairiomis religinėmis ir nereliginėmis pasaulėžiūrinėmis praktikomis, priklausyti įvairioms religinėms ir nereliginėms pasaulėžiūrinėms bendruomenėms ir organizacijoms ir negali būti diskriminuojami dėl jų religijos ar pasaulėžiūros. Jų religiniai ir nereliginiai pasaulėžiūriniai įsitikinimai gali daryti įtaką jų profesinei ir mokslinei veiklai. Atliekant tyrimus ir užsiimant kita profesine veikla, šį poveikį būtina reflektuoti ir įvardinti tyrimų rezultatų ar kitos profesinės veiklos metu sukurtos produkcijos publikacijose.
    • Nemažai religinių bendruomenių nesilaiko asmens lygybės principų ar suvokia juos savaip. Dėl to tam tikros lyties, religijos ar etninės grupės tyrėjams gali būti užkertamas kelias patekti į reikiamas patalpas ar renginius arba bendrauti su tam tikros bendruomenės grupės nariais. Tai reiškia, kad tam tikras temas veiksmingiausiai gali tirti tam tikros lyties, religijos ar etninės grupės tyrėjai. Atsižvelgiant į šiuos praktinius sumetimus, būtina stengtis užtikrinti, kad buriant tyrimų projektų komandas nebūtų nepagrįstai diskriminuojami tyrėjai lyties, rasės, religijos ar etninės priklausomybės pagrindu.
  • Socialinė atsakomybė
    • Religijų tyrėjai suvokia atsakomybę prieš visuomenę, kurioje gyvena ir dirba, ir supranta, kad jų tyrimai ir vieši pasisakymai gali daryti įtaką visuomenei, politikai ir viešajai nuomonei.
    • Religijų tyrėjai gerbia ir savo profesionalia bei etiška veikla palaiko visuomenės pasitikėjimą religijų tyrėjų darbu.
    • Religijų tyrėjai savo profesine veikla prisideda prie visuomenės gerovės vystymosi.

TYRIMŲ VYKDYMAS

  • Religijų tyrėjai į tyrimo etikos klausimus turi atsižvelgti visais jo etapais.
    • Planuodami tyrimo metodologiją, religijų tyrėjai turi įvertinti jos keliamą riziką tyrėjui, tyrimo dalyviams bei objektams ir numatyti jos valdymą. Jeigu įmanoma, reikia vengti vykdyti tyrimus, kurie pasižymi didesne nei minimali rizika dalyviams ir tyrėjams.
    • Religijų tyrėjai privalo gerbti tiriamų asmenų ir bendruomenių, tiriamas religijas praktikuojančių ar kitaip su jomis susijusių bendruomenių teises ir orumą bei siekti užtikrinti, kad tyrimas nepakenktų tyrimo dalyviams.
    • Religijų tyrėjai privalo užtikrinti reikiamą tyrimo dalyvių anonimiškumą, asmens duomenų konfidencialumą, privatumą ir apsaugą.
    • Jei tyrimo dalyvius lengva identifikuoti, tyrėjai privalo įsitikinti, kad jie būtų supažindinti su galimomis tyrimo rezultatų viešinimo pasekmėmis ir sutinka dalyvauti tyrime aiškiai suprasdami galimas pasekmes. Tyrimo dalyvių sutikimas dalyvauti tyrime turi būti gautas žodžiu arba raštu prieš pradedant rinkti informaciją.
    • Slaptų tyrimų, kai tyrimo dalyviams nepranešama, kad jie dalyvauja tyrime, reikia vengti, nebent tokio pobūdžio tyrimas yra vienintelis būdas surinkti tam tikrą informaciją ir yra svari priežastis ją rinkti.
    • Ypač atidžiai reikia pasirūpinti įvairioms pažeidžiamoms grupėms priklausančių tyrimo dalyvių apsauga bei jų ar jų globėjų sutikimo gavimu. Tokiomis grupėmis laikomi vaikai ar suaugusieji, pažeidžiami dėl amžiaus, fizinės ar protinės negalios. Religijų tyrimų kontekste tokioms grupėms priskirtinos moterys konservatyviose patriarchalinėse tradicijose, persekiojamų religinių mažumų bendruomenių ir kiti marginalizuoti religinių bendruomenių nariai.
    • Į religinę bendruomenę atsižvelgti svarbu ne tik tyrėjams, vykdantiems tyrimus, kuriuose jos nariai dalyvauja tiesiogiai, kaip tyrimo dalyviai. Istorinius ar dabartinius religinius tekstus, statinius, kitokius materialius objektus, organizacijas ar ritualus nagrinėjantys tyrėjai ne tik atlieka teksto, simbolikos, socialinės struktūros ar architektūros analizę, bet ir įsitraukia į pokalbį su žmonėmis, kuriems šie objektai buvo ir/ar yra jų religinio gyvenimo dalis.
    • Religinėms bendruomenėms svarbiose vietose tyrimus vykdantys ar istorinius ir dabartinius materialinius religinius objektus tiriantys tyrėjai turi gerbti juos kūrusias ir savo religinėje praktikoje naudojusias ar naudojančias religines bendruomenes, jų santykį su jais, jeigu įmanoma, stengtis gauti jų pritarimą tyrimams ir tartis su jomis dėl tolesnio jų saugojimo.
    • Religijų tyrėjai turi užtikrinti tinkamą surinktų duomenų saugojimą ir saugumą bei galimą prieigą kitiems tyrėjams.

VIEŠOJI KOMUNIKACIJA, TYRIMŲ REZULTATŲ VIEŠINIMAS

  • Tyrimo duomenys yra intelektinė tyrėjų nuosavybė.
    • Tyrimų rezultatų viešinimas yra svarbi sudėtinė religijų tyrėjų profesinės veiklos dalis. Jei nėra viešinimo procesą ribojančių įsipareigojimų ir aplinkybių, religijų tyrėjai turi stengtis savo tyrimų rezultatus padaryti viešai prieinamus akademinei bendruomenei ir visuomenei.
    • Religijų tyrėjai tyrimo rezultatus privalo pateikti ir viešinti sąžiningai, aiškiai įvertindami visas galimas politines ir etines implikacijas.
    • Religijų tyrėjai siekia užtikrinti, kad masinėse informacijos priemonėse skelbiami jų tyrimų rezultatai būtų pristatomi sąžiningai, neiškreiptai, nebūtų interpretuojami klaidingai ir jais nebūtų manipuliuojama. Pastebėjus tyrimų rezultatų viešinimo klaidas, būtina siekti jas ištaisyti.
    • Profesinė bendruomenė gali komentuoti ir kritikuoti publikuotus tyrimo rezultatus, o tyrėjams turi būti suteikta galimybė atsakyti į kritiką.

PLAGIATAS

  • Plagijavimas yra netoleruojamas ir laikomas esminiu etikos pažeidimu, nesuderinamu su religijų tyrėjo profesine ir moksline veikla.
    • Pastebėjus plagiato požymių, būtina apie tai pranešti, atsižvelgiant į publikacijos pobūdį, atitinkamam savo institucijos pareigūnui ar padaliniui, leidiniui ar kreiptis į LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą.

RECENZAVIMAS

  • Recenzuodami publikacijas, vertindami finansinės paramos projektų paraiškas ir ataskaitas ar kitą panašią medžiagą, religijų tyrėjai privalo gerbti autorių ir recenzavimo proceso konfidencialumą.
    • Jei neturi objektyviam ir profesionaliam vertinimui reikalingos kompetencijos arba abejoja recenzavimo proceso sąžiningumu ir nešališkumu, religijų tyrėjai privalo atsisakyti būti recenzentai.
  • Recenzijoje ar vertinimo išvadose turi būti aiškiai įvardinama, dėl kokių neatitikimų profesionaliems standartams publikacija ar projektas buvo įvertintas neigiamai.

TYRIMŲ FINANSAVIMAS

  • Jeigu tyrimą finansuoja ar remia kokia nors institucija, būtina nurodyti finansavimo ar paramos šaltinį. Tyrėjai yra atsakingi už paramos (įskaitant nefinansinės, pavyzdžiui, vaišingumo ar pagalbos keliaujant) šaltinių identifikavimą ir užtikrinimą, kad parama nekenkia tyrimo objektyvumui ar nedarys įtakos tyrimo išvadoms.
  • Religijų tyrėjai privalo atsisakyti vykdyti tyrimą, jei jo užsakovas arba rėmėjas siekia nedemokratinių ar diskriminacinių tikslų, kelia sąlygas, kurios yra nesuderinamos su religijų tyrėjų profesine etika ar numato galimybę užsakovui arba rėmėjui pavėlinti ar uždrausti publikuoti rezultatus, jei šie neatitiktų užsakovo arba rėmėjo interesų.
  • Užsakovus ir rėmėjus būtina iš anksto informuoti apie tyrimo metodologijos ribotumus bei galimybę, kad tyrimo rezultatai gali neatitikti jų lūkesčių. Religijų tyrėjai turi stengtis tyrimo dalyviams, užsakovams ar kitiems suinteresuotiems asmenims sąmoningai neformuoti nepagrįstų lūkesčių apie galimą tyrimų, jų rezultatų ar jų viešinimo poveikį.
  • Religijų tyrėjai siekia užkristi kelią galimoms tyrimų užsakovų ir rėmėjų pastangoms manipuliuoti tyrimų duomenimis.
  • Konkuruodami dėl projektų, religijų tyrėjai privalo nesutikti atlikti tyrimų, jei jiems numatomas nepakankamas finansavimas, ir nesinaudoti nesąžiningomis, su profesine ir moksline religijų tyrėjų etika nesuderinamomis priemonėmis.

STUDIJOS

  • Studijų procese religijų tyrėjai privalo gerbti ir saugoti savo studentų teises ir ieškoti būdų, kaip suderinti savo ir kitų religijų tyrėjų akademinę laisvę ir atsakomybę bei pagarbą studentų religinei tapatybei ar įsitikinimams.
  • Studijų procese religijų tyrėjai privalo užtikrinti sąžiningą studentų konkurenciją.
  • Studijų procese religijų tyrėjai privalo būti atviri, kritiški ir pagarbūs visoms mokslinėms perspektyvoms, nuomonėms ir metodams bei juos taikantiems kolegoms.
  • Studijų procese mokymo turinį religijų tyrėjai turi grįsti naujausiomis ir šiuo metu pripažįstamomis jų disciplinos ar srities teorinėmis perspektyvomis ir tyrimų duomenimis.

KODEKSO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS IR SANKCIJOS

  • Šio Kodekso pažeidimus nagrinėja darbo grupė, kurią, gavusi skundą, sudaro Draugijos Valdyba. Išnagrinėjusi skundą, darbo grupė paprastąja balsų dauguma priima sprendimą.
    • Draugija nenagrinėja anoniminių skundų, tiesiogiai su šio Kodekso turiniu nesusijusių, konkurencinio ir administracinio pobūdžio nusiskundimų.
    • Sprendimai, kuriuos priima skundams dėl etikos pažeidimų nagrinėti sudarytos darbo grupės, gali būti viešinami Draugijos tinklalapyje.
    • Šį Kodeksą pažeidę nariai gali būti šalinami iš Draugijos.
    • Apie šio Kodekso pažeidimus Draugija gali informuoti kitas institucijas.

Šis Etikos kodeksas parengtas remiantis EK gairėmis „Etika socialiniuose ir humanitariniuose moksluose“, Tarptautinės sociologų asociacijos (ISA), Europos archeologų asociacijos (EAA), Amerikos istorikų asociacijos (AHA), Lietuvos sociologijos asociacijos ir kitų nacionalinių akademinių asociacijų etikos ir profesinės veiklos kodeksais bei moksliniais straipsniais apie akademinę etiką socialiniuose ir humanitariniuose moksluose.