Kviečiame žiūrėti viešos LRD paskaitos „„Dievų žaidimai“ šiuolaikinėje Rusijoje“ įrašą

Posted on by

Kviečiame žiūrėti 2022 m. balandžio 28 d. doc. dr. Aušros Pažėraitės pastaitos „„Dievų žaidimai“ šiuolaikinėje Rusijoje: kaip konstruojami nauji mitai. Ikikrikščioniška stačiatikybė, slaviškos Vedos, šventosios bylinos ir kosminiai siužetai“ įrašą.

Jau ne vieną dešimtmetį Rusijoje intensyviai perkuriama istorija. Gal net ne perkuriama, bet perkonstruojama, pasiskolinant ar imituojant iš įvairių disciplinų ir religijų atstovų perimtas technikas. Suabejojęs religijos tyrimuose taikomomis mito sampratomis, mitologijos teoretikas Marcel Detienne užklausė: ar kartais nėra taip, kad „mito“ ieškome ten, kur nesiekia mūsų mąstymo, pasaulėvokos normatyvumas? Ar tai nėra mąstymas, kurį priskiriame Kitam? Kažkas, ką siejame su Kitu ir supriešiname su viskuo, kas mums sava, suprantama, teisinga ir normalu? Svarstant apie mito esmę, vardinta daugybė jo „esminių“ bruožų: vaizdinis mąstymas, pirmapradžio laiko kosmosą steigiantys dieviški įvykiai, archetipinės struktūros ir kiti…


Šiandien kone mitinė priešprieša Vakarų pasauliui Rusijoje kartais reiškiasi baimių inversija. Beveik mitinės baimės, kurias kėlė XVI-XIX a. Europos intelektualų konstruoti nepažįstamų Rusijos imperijos platybių gyventojų vaizdiniai, „apverčiamos“ Tartarijos mite. Teigiama, kad regione, iš kur į Europą veržėsi mongolų-totorių ordos, kadaise egzistavo didžiausia slaviška imperija Tartarija, XX a. piktybiškai ištrinta iš žemėlapių ir istorinės atminties. Paskelbę, kad 2013 m. Vladimiras Putinas Tartarijos žemėlapius atvėrė visuomenei, kai kurie religiniai mokytojai ir intelektualai ėmė reikalauti, kad su jo palaiminimu į Rusijos mokyklas būtų grąžinta „tikroji“ šalies istorija, o į rusų kalbą – pirmykštės, krikščioniškos civilizacijos neiškreiptos žodžių reikšmės. Norima peržiūrėti ir ugdymo esmę: rusišką ugdymo (obrazovanie) sąvoką susieti su vaizdu, pavidalu (obraz) ir taip sugrąžinti krikščioniško ugdymo užgniaužtą vaizdinį mąstymą. Nedisciplinuota ar savaip disciplinuota ir kryptingai, lyg iš lanko iššauta vaizduotė šiandien čia konstruoja radikaliai kitokį pasaulį. Prieš keletą metų, kai dr. Aušra Pažėraitė (VU) ėmėsi tirti šiuos judėjimus, šio pasaulio vizijos atrodė visiškai paraštinės, bet šiandienos politinės realybės kontekste jas verta paanalizuoti išsamiau.

„Dievų žaidimai“ šiuolaikinėje Rusijoje: kaip konstruojami nauji mitai. Ikikrikščioniška stačiatikybė, slaviškos Vedos, šventosios bylinos ir kosminiai siužetai

Paveikslėlis


Paskaita perkelta į balandžio 28 d.

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į viešą doc. dr. Aušros Pažėraitės (VU) paskaitą
„Dievų žaidimai“ šiuolaikinėje Rusijoje: kaip konstruojami nauji mitai. Ikikrikščioniška stačiatikybė, slaviškos Vedos, šventosios bylinos ir kosminiai siužetai
 
Jau ne vieną dešimtmetį Rusijoje intensyviai perkuriama istorija. Gal net ne perkuriama, bet perkonstruojama, pasiskolinant ar imituojant iš įvairių disciplinų ir religijų atstovų perimtas technikas. Suabejojęs religijos tyrimuose taikomomis mito sampratomis, mitologijos teoretikas Marcel Detienne užklausė: ar kartais nėra taip, kad „mito“ ieškome ten, kur nesiekia mūsų mąstymo, pasaulėvokos normatyvumas? Ar tai nėra mąstymas, kurį priskiriame Kitam? Kažkas, ką siejame su Kitu ir supriešiname su viskuo, kas mums sava, suprantama, teisinga ir normalu? Svarstant apie mito esmę, vardinta daugybė jo „esminių“ bruožų: vaizdinis mąstymas, pirmapradžio laiko kosmosą steigiantys dieviški įvykiai, archetipinės struktūros ir kiti…
Šiandien kone mitinė priešprieša Vakarų pasauliui Rusijoje kartais reiškiasi baimių inversija. Beveik mitinės baimės, kurias kėlė XVI-XIX a. Europos intelektualų konstruoti nepažįstamų Rusijos imperijos platybių gyventojų vaizdiniai, „apverčiamos“ Tartarijos mite. Teigiama, kad regione, iš kur į Europą veržėsi mongolų-totorių ordos, kadaise egzistavo didžiausia slaviška imperija Tartarija, XX a. piktybiškai ištrinta iš žemėlapių ir istorinės atminties. Paskelbę, kad 2013 m. Vladimiras Putinas Tartarijos žemėlapius atvėrė visuomenei, kai kurie religiniai mokytojai ir intelektualai ėmė reikalauti, kad su jo palaiminimu į Rusijos mokyklas būtų grąžinta „tikroji“ šalies istorija, o į rusų kalbą – pirmykštės, krikščioniškos civilizacijos neiškreiptos žodžių reikšmės. Norima peržiūrėti ir ugdymo esmę: rusišką ugdymo (obrazovanie) sąvoką susieti su vaizdu, pavidalu (obraz) ir taip sugrąžinti krikščioniško ugdymo užgniaužtą vaizdinį mąstymą. Nedisciplinuota ar savaip disciplinuota ir kryptingai, lyg iš lanko iššauta vaizduotė šiandien čia konstruoja radikaliai kitokį pasaulį.
Prieš keletą metų, kai dr. Aušra Pažėraitė (VU) ėmėsi tirti šiuos judėjimus, šio pasaulio vizijos atrodė visiškai paraštinės, bet šiandienos politinės realybės kontekste jas verta paanalizuoti išsamiau. Renginį moderuos dr. Eglė Aleknaitė (VDU).
 
Paskaita vyks 2022 m. balandžio 28 d., 18 val. per Zoom platformą.
Nuoroda: https://us02web.zoom.us/j/89235796149?pwd=WlE3aTd0T2doOVh2enAwdXk1Mk4wdz09
Susitikimo ID 892 3579 6149
Prisijungimo kodas: 638764

Kviečiame žiūrėti paskaitos apie Giuleno judėjimą įrašą

Posted on by

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia žiūrėti viešos paskaitos „Kintantis Giuleno judėjimas: turkiškas islamas (Rytų) Europoje“ vaizdo įrašą.

Paskaitos vaizdo įrašas

Dr. Ismail Mesut Sezgin pristato judėjimą ir jo raidą po nepavykusio 2016 m. perversmo Turkijoje, įskaitant dabartinį jo narių įsiliejimą į Europos musulmonų bendruomenes, o prof. dr. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universitetas) komentuoja turkiškąjį islamą Rytų Europos islamo kontekste. Diskusiją moderavo dr. Eglė Aleknaitė (Vytauto Didžiojo universitetas).

Lietuvos religijotyros draugija reiškia solidarumą su Ukrainos kolegomis

Posted on by

Vienareikšmiškai smerkiame 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtą neišprovokuotą ir nepateisinamą šaltakraujišką agresiją ir karo veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą – laisvą, taikią, demokratišką Europos šalį.

Solidarizuojamės su Ukrainos akademiniais kolegomis – religiją tiriančiais mokslininkai, Ukrainos religijos tyrėjų asociacija, Akademinių religijų tyrimų seminaru (buvusia Jaunimo religijotyros asociacija), o taip pat Ukrainos žmonėmis, kurie dėl šokiruojančios Rusijos agresijos šiuo metu susiduria su didžiausia po Antrojo pasaulinio karo sausumos invazija Europoje.

Skaityti toliau →

Kintantis Giuleno judėjimas: turkiškas islamas (Rytų) Europoje

Posted on by

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į viešą paskaitą „Kintantis Giuleno judėjimas: turkiškas islamas (Rytų) Europoje“.

Religinio lyderio Fethullah Güleno įkvėptas Giuleno judėjimas (arba „Hizmet“ judėjimas) pastaraisiais dešimtmečiais padarė didžiulė įtaką Turkijos religiniam, socialiniam ir politiniam gyvenimui. Susiformavęs XX a. turkiškos sekuliarizmo versijos kontekste, judėjimas siūlė demokratines vertybes, dialogą ir įgalinantį švietimo potencialą apimančią islamo viziją. Jis žinomas ir dėl įvairių švietimo, socialinių ir kultūrinių iniciatyvų, vykdytų kitose šalyse, įskaitant Lietuvą.

Dramatišką poveikį judėjimo raidai turėjo nepavykęs valstybės perversmas Turkijoje 2016 m. ir jį sekę autoritarinio Turkijos prezidento Tayyip Erdoğano veiksmai. Apkaltinęs perversmo organizavimu, Erdoğano režimas sugriovė judėjimo sukurtą infrastruktūrą, ėmėsi masinio judėjimui priklausančių ar tariamai priklausančių žmonių persekiojimo ir įkalinimo bei privertė tūkstančius žmonių ieškoti prieglobsčio Europos šalyse.

Dr. Ismail Mesut Sezgin pristatys judėjimą ir jo raidą po nepavykusio 2016 m. perversmo, įskaitant dabartinį jo narių įsiliejimą į Europos musulmonų bendruomenes, o prof. dr. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universitetas) pakomentuos turkiškąjį islamą Rytų Europos islamo kontekste. Paskaita vyks anglų kalba, moderuos dr. Eglė Aleknaitė (Vytauto Didžiojo universitetas).

Paskaitos Zoom nuoroda: https://us02web.zoom.us/j/82740720058?pwd=Wkp6czdyczBOYkt1SzkxSi9qSXlldz09

Lithuanian Society of the Study of Religion invites to a public lecture The Gülen Movement Unfolding: Turkish Islam in (Eastern) Europe

Skaityti toliau →

Tarptautinės religijų istorijos asociacijos Vykdomojo komiteto pareiškimas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą

Posted on by

Skelbiame Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (International Association for The History of Religions, http://www.iahr.dk). Lietuvos religijotyrininkų draugija nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. LRD yra šios organizacijos narė.

Rusijai vėl įsiveržus į Ukrainą reiškiame solidarumą su kenčiančiais ukrainiečiais ir mūsų akademiniais kolegomis – religiją tiriančiais mokslininkais, kurie, užuot užsiėmę tyrimais ir mokę studentus, turi ieškotis saugaus prieglobsčio sprogdinant jų namus ir miestus. Prieš taikią kaimynę nukreiptos Rusijos karinės agresijos mastas ir brutalumas reikalauja nedelsiant pareikšti poziciją ir imtis veikti. Reikšdami stiprų solidarumą su kenčiančia ukrainiečių tauta, rekomenduojame, kad visos Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (IAHR) narės asociacijos:

Skaityti toliau →

LRD kviečia į diskusiją „New Religious Movements in the Time of COVID-19: Actions, Counteractions, and Consequences“

Posted on by

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečią į viešų paskaitų ir diskusijų ciklo „Religijos ir religingumas: aktualiosios problemos“ organizuojamą diskusiją anglų kalba „New Religious Movements in the Time of COVID-19: Actions, Counteractions, and Consequences“, kuri įvyks antradienį, sausio 5 d. 17.00 val. Pateikiame diskusijos aprašymą anglų kalba.

NEW RELIGIOUS MOVEMENTS IN THE TIME OF COVID-19: ACTIONS, COUNTERACTIONS, AND CONSEQUENCES

The aim of this discussion is to explore how various religious movements around the world are coping with challenges posed by the pandemic, while practically contributing to the fight against the spread of COVID-19.

Skaityti toliau →

LRD kviečia į paskaitą „Moteris islamiškoje visuomenėje. Egipto atvejis“

Posted on by

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į 2020 m. viešų paskaitų ir diskusijų ciklo „Religijos ir religingumas: aktualiosios problemos“ Vilniaus universiteto lektoriaus Algimanto Litvino tiesioginės transliacijos paskaitą „Moteris islamiškoje visuomenėje. Egipto atvejis“, kuri įvyks antradienį, gruodžio 15 d. 17.00 val.

 Paskaitoje VU iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas apžvelgs įvairiais požiūriais: teisės, švietimo, sveikatos, šeimos, darbo, kultūros ir politikos.

Skaityti toliau →