Gegužės 23 dieną, 18.00, Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į atvirą visuomenei paskaitų ir diskusijų ciklą „Religijos ir religingumas: aktualiosios problemos“. Jame pristatomi draugijos narių atlikti naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo tyrimai.
Šįkart kviečiame į Vilniaus universiteto mokslo darbuotojos, Kembridžo universiteto vizituojančios tyrėjos dr. Kristinos Jonutytės tiesioginės transliacijos paskaitą BURIATŲ BUDIZMAS IR VALSTYBĖ: AR RUSIJOS PREZIDENTAS YRA BUDISTINĖS DIEVYBĖS APRAIŠKA?
Kviečiame žiūrėti 2022 m. balandžio 28 d. doc. dr. Aušros Pažėraitės pastaitos „„Dievų žaidimai“ šiuolaikinėje Rusijoje: kaip konstruojami nauji mitai. Ikikrikščioniška stačiatikybė, slaviškos Vedos, šventosios bylinos ir kosminiai siužetai“ įrašą.
Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į viešą doc. dr. Aušros Pažėraitės (VU) paskaitą „Dievų žaidimai“ šiuolaikinėje Rusijoje: kaip konstruojami nauji mitai. Ikikrikščioniška stačiatikybė, slaviškos Vedos, šventosios bylinos ir kosminiai siužetai Jau ne vieną dešimtmetį Rusijoje intensyviai perkuriama istorija. Gal net ne perkuriama, bet perkonstruojama, pasiskolinant ar imituojant iš įvairių disciplinų ir religijų atstovų perimtas technikas. Suabejojęs religijos tyrimuose taikomomis mito sampratomis, mitologijos teoretikas Marcel Detienne užklausė: ar kartais nėra taip, kad „mito“ ieškome ten, kur nesiekia mūsų mąstymo, pasaulėvokos normatyvumas? Ar tai nėra mąstymas, kurį priskiriame Kitam? Kažkas, ką siejame su Kitu ir supriešiname su viskuo, kas mums sava, suprantama, teisinga ir normalu? Svarstant apie mito esmę, vardinta daugybė jo „esminių“ bruožų: vaizdinis mąstymas, pirmapradžio laiko kosmosą steigiantys dieviški įvykiai, archetipinės struktūros ir kiti… Šiandien kone mitinė priešprieša Vakarų pasauliui Rusijoje kartais reiškiasi baimių inversija. Beveik mitinės baimės, kurias kėlė XVI-XIX a. Europos intelektualų konstruoti nepažįstamų Rusijos imperijos platybių gyventojų vaizdiniai, „apverčiamos“ Tartarijos mite. Teigiama, kad regione, iš kur į Europą veržėsi mongolų-totorių ordos, kadaise egzistavo didžiausia slaviška imperija Tartarija, XX a. piktybiškai ištrinta iš žemėlapių ir istorinės atminties. Paskelbę, kad 2013 m. Vladimiras Putinas Tartarijos žemėlapius atvėrė visuomenei, kai kurie religiniai mokytojai ir intelektualai ėmė reikalauti, kad su jo palaiminimu į Rusijos mokyklas būtų grąžinta „tikroji“ šalies istorija, o į rusų kalbą – pirmykštės, krikščioniškos civilizacijos neiškreiptos žodžių reikšmės. Norima peržiūrėti ir ugdymo esmę: rusišką ugdymo (obrazovanie) sąvoką susieti su vaizdu, pavidalu (obraz) ir taip sugrąžinti krikščioniško ugdymo užgniaužtą vaizdinį mąstymą. Nedisciplinuota ar savaip disciplinuota ir kryptingai, lyg iš lanko iššauta vaizduotė šiandien čia konstruoja radikaliai kitokį pasaulį. Prieš keletą metų, kai dr. Aušra Pažėraitė (VU) ėmėsi tirti šiuos judėjimus, šio pasaulio vizijos atrodė visiškai paraštinės, bet šiandienos politinės realybės kontekste jas verta paanalizuoti išsamiau. Renginį moderuos dr. Eglė Aleknaitė (VDU).
Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia žiūrėti viešos paskaitos „Kintantis Giuleno judėjimas: turkiškas islamas (Rytų) Europoje“ vaizdo įrašą.
Paskaitos vaizdo įrašas
Dr. Ismail Mesut Sezgin pristato judėjimą ir jo raidą po nepavykusio 2016 m. perversmo Turkijoje, įskaitant dabartinį jo narių įsiliejimą į Europos musulmonų bendruomenes, o prof. dr. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universitetas) komentuoja turkiškąjį islamą Rytų Europos islamo kontekste. Diskusiją moderavo dr. Eglė Aleknaitė (Vytauto Didžiojo universitetas).
Vienareikšmiškai smerkiame 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtą neišprovokuotą ir nepateisinamą šaltakraujišką agresiją ir karo veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą – laisvą, taikią, demokratišką Europos šalį.
Solidarizuojamės su Ukrainos akademiniais kolegomis – religiją tiriančiais mokslininkai, Ukrainos religijos tyrėjų asociacija, Akademinių religijų tyrimų seminaru (buvusia Jaunimo religijotyros asociacija), o taip pat Ukrainos žmonėmis, kurie dėl šokiruojančios Rusijos agresijos šiuo metu susiduria su didžiausia po Antrojo pasaulinio karo sausumos invazija Europoje.
Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į viešą paskaitą „Kintantis Giuleno judėjimas: turkiškas islamas (Rytų) Europoje“.
Religinio lyderio Fethullah Güleno įkvėptas Giuleno judėjimas (arba „Hizmet“ judėjimas) pastaraisiais dešimtmečiais padarė didžiulė įtaką Turkijos religiniam, socialiniam ir politiniam gyvenimui. Susiformavęs XX a. turkiškos sekuliarizmo versijos kontekste, judėjimas siūlė demokratines vertybes, dialogą ir įgalinantį švietimo potencialą apimančią islamo viziją. Jis žinomas ir dėl įvairių švietimo, socialinių ir kultūrinių iniciatyvų, vykdytų kitose šalyse, įskaitant Lietuvą.
Dramatišką poveikį judėjimo raidai turėjo nepavykęs valstybės perversmas Turkijoje 2016 m. ir jį sekę autoritarinio Turkijos prezidento Tayyip Erdoğano veiksmai. Apkaltinęs perversmo organizavimu, Erdoğano režimas sugriovė judėjimo sukurtą infrastruktūrą, ėmėsi masinio judėjimui priklausančių ar tariamai priklausančių žmonių persekiojimo ir įkalinimo bei privertė tūkstančius žmonių ieškoti prieglobsčio Europos šalyse.
Dr. Ismail Mesut Sezgin pristatys judėjimą ir jo raidą po nepavykusio 2016 m. perversmo, įskaitant dabartinį jo narių įsiliejimą į Europos musulmonų bendruomenes, o prof. dr. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universitetas) pakomentuos turkiškąjį islamą Rytų Europos islamo kontekste. Paskaita vyks anglų kalba, moderuos dr. Eglė Aleknaitė (Vytauto Didžiojo universitetas).
Skelbiame Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (International Association for The History of Religions, http://www.iahr.dk). Lietuvos religijotyrininkų draugija nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. LRD yra šios organizacijos narė.
Rusijai vėl įsiveržus į Ukrainą reiškiame solidarumą su kenčiančiais ukrainiečiais ir mūsų akademiniais kolegomis – religiją tiriančiais mokslininkais, kurie, užuot užsiėmę tyrimais ir mokę studentus, turi ieškotis saugaus prieglobsčio sprogdinant jų namus ir miestus. Prieš taikią kaimynę nukreiptos Rusijos karinės agresijos mastas ir brutalumas reikalauja nedelsiant pareikšti poziciją ir imtis veikti. Reikšdami stiprų solidarumą su kenčiančia ukrainiečių tauta, rekomenduojame, kad visos Tarptautinės religijų istorijos asociacijos (IAHR) narės asociacijos:
Kvietimas į ISA RC22, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos religijotyrininkų draugijos organizuojamą konferenciją „Religion, Politics and Uncertainty: Shifting Boundaries“. Platesnę informaciją gausite spragtelėję paveikslėlį kairėje arba internete adresu https://www.isarc-22vilnius.com/
LRD kviečia žiūrėti diskusijos „New Religious Movements in the Time of COVID-19: Actions, Counteractions, and Consequences“, įvykusios 2021 m.sausio 5 d. 17.00 val., vaizdo įrašą.
Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečią į viešų paskaitų ir diskusijų ciklo „Religijos ir religingumas: aktualiosios problemos“ organizuojamą diskusiją anglų kalba „New Religious Movements in the Time of COVID-19: Actions, Counteractions, and Consequences”, kuri įvyks antradienį, sausio 5 d. 17.00 val. Pateikiame diskusijos aprašymą anglų kalba.
NEW RELIGIOUS MOVEMENTS IN THE TIME OF COVID-19: ACTIONS, COUNTERACTIONS, AND CONSEQUENCES
The aim of this discussion is to explore how various religious movements around the world are coping with challenges posed by the pandemic, while practically contributing to the fight against the spread of COVID-19.
