Virtualus hinduizmas (Digital Hinduism)

Prof. Xenia Zeiler (Helsinkio universitetas)

2023 m. rugsėjo 7 d. 18.30-19.30

Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas (Spaustuvė, Šv. Jono g. 4, 210 auditorija)

2023 m. rugsėjo 4–8 dienomis Vilniuje vyks 20-oji Europos religijotyrininkų asociacijos (European Association for the Study of Religions) konferencija „Religijos ir technologijos“, kurią organizuoja Vilniaus universitetas kartu su Lietuvos religijotyrininkų draugija. Konferencijos metu Vilniaus universitetas organizuos visuomenei atvirą paskaitą, kurią skaitys viena iš pagrindinių konferencijos pranešėjų, Helsinkio universiteto Pietų Azijos studijų profesorė Xenia Zeiler. Paskaitos tema – „Virtualusis hinduizmas“ (Digital Hinduism).
Paskaitą moderuos Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas dr. Deimantas Valančiūnas. Renginys vyks anglų kalba.

Apie paskaitą:

Religijos ir skaitmeninių medijų studijos klesti jau maždaug dvidešimt metų ir nuolat plečiasi. Viešoje paskaitoje bus pristatyti tyrimai apie vieną iš hinduistų bendruomenėse iškilusių reiškinių – virtualųjį hinduizmą.
Skaitmenines medijas pasitelkia vis daugiau hinduistų institucijų, grupių ar fizinių asmenų ir jos atitinkamai transformuoja įvairias hinduizmo praktikas. Pavyzdžiui, virtualios kelionės į šventąsias vietas ar internetiniai pūjā ar darśan ritualai išpopuliarėjo tarp hinduizmo šalininkų tiek Indijoje, tiek indų diasporose jau nuo 2005 m. Be to, vis dažniau matome tyrimus, kurie nagrinėja skaitmeninių medijų ir hinduizmo sankirtą socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“, „Twitter“), pokalbių ir pranešimų programėlėse (pavyzdžiui, „WhatsApp“) ar vaizdo žaidimuose. Paskaita bus skirta aptarti naujausių virtualiojo hinduizmo tyrimų raidą.

Apie prof. Xenia Zeiler:

Prof. X. Zeiler tyrimai susiję su skaitmeninės medijos, kultūros ir visuomenės sankirtomis Indijoje ir pasaulinėse indų bendruomenėse. Profesorės tyrimų sritis apima vaizdo žaidimus Indijoje ir kitose valstybėse, virtualiąsias religijas ir globalųjį hinduizmą. Ji taip pat nagrinėja ir dėsto skaitmeninio kultūros paveldo ir populiariosios kultūros temas, specializuodamasi Indijos lauke.

Informacija apie 20-ąją Europos religijotyrininkų asociacijos konferenciją „Religijos ir technologijos“: www.easr2023.org

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka balandžio 26 d. 18 val. maloniai kviečia į Lietuvos religijotyrininkų draugijos viešą paskaitą „Tyrumo kelias: žvilgsnis į džainizmo religiją“ (lektorius prof. Audrius Beinorius, Vilniaus universiteto Indijos tyrimų centras).

Ar įmanomas dvasingumas ir moralus gyvenimas be Dievo sampratos? Paskaitoje bus pristatyta menkai Lietuvoje žinoma džainizmo religinė tradicija. Bandysime išsiaiškinti, kuo savita ši viena seniausių pasaulyje iš gyvųjų Indijos religijų, skelbianti paradoksalų visų požiūrių lygiavertiškumą. Koks šios ateistinės religijos tikslas? Kuo ypatinga džainų karmos teorija ir jų laiko samprata? Apie ką byloja džainizmo sielų hierarchijos doktrina? Ar teisus buvo mokslininkas Johnas Hopkinsas, kadaise apie šią religiją ironiškai pasakęs: „tai religija, kurioje reikia neigti dievą, maitinti sliekus ir su viskuo sutikti“?

Renginio informaciją taip pat galima rasti FacebookeLietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainėje

2022 m. viešų paskaitų ciklas

Doc. dr. Aušros Pažėraitė (VU), „Dievų žaidimai“ šiuolaikinėje Rusijoje: kaip konstruojami nauji mitai. Ikikrikščioniška stačiatikybė, slaviškos Vedos, šventosios bylinos ir kosminiai siužetai.
2022 m. balandžio 28 d., Zoom

Jau ne vieną dešimtmetį Rusijoje intensyviai perkuriama istorija. Gal net ne perkuriama, bet perkonstruojama, pasiskolinant ar imituojant iš įvairių disciplinų ir religijų atstovų perimtas technikas. Suabejojęs religijos tyrimuose taikomomis mito sampratomis, mitologijos teoretikas Marcel Detienne užklausė: ar kartais nėra taip, kad „mito“ ieškome ten, kur nesiekia mūsų mąstymo, pasaulėvokos normatyvumas? Ar tai nėra mąstymas, kurį priskiriame Kitam? Kažkas, ką siejame su Kitu ir supriešiname su viskuo, kas mums sava, suprantama, teisinga ir normalu? Svarstant apie mito esmę, vardinta daugybė jo „esminių“ bruožų: vaizdinis mąstymas, pirmapradžio laiko kosmosą steigiantys dieviški įvykiai, archetipinės struktūros ir kiti…
Šiandien kone mitinė priešprieša Vakarų pasauliui Rusijoje kartais reiškiasi baimių inversija. Beveik mitinės baimės, kurias kėlė XVI-XIX a. Europos intelektualų konstruoti nepažįstamų Rusijos imperijos platybių gyventojų vaizdiniai, „apverčiamos“ Tartarijos mite. Teigiama, kad regione, iš kur į Europą veržėsi mongolų-totorių ordos, kadaise egzistavo didžiausia slaviška imperija Tartarija, XX a. piktybiškai ištrinta iš žemėlapių ir istorinės atminties. Paskelbę, kad 2013 m. Vladimiras Putinas Tartarijos žemėlapius atvėrė visuomenei, kai kurie religiniai mokytojai ir intelektualai ėmė reikalauti, kad su jo palaiminimu į Rusijos mokyklas būtų grąžinta „tikroji“ šalies istorija, o į rusų kalbą – pirmykštės, krikščioniškos civilizacijos neiškreiptos žodžių reikšmės. Norima peržiūrėti ir ugdymo esmę: rusišką ugdymo (obrazovanie) sąvoką susieti su vaizdu, pavidalu (obraz) ir taip sugrąžinti krikščioniško ugdymo užgniaužtą vaizdinį mąstymą. Nedisciplinuota ar savaip disciplinuota ir kryptingai, lyg iš lanko iššauta vaizduotė šiandien čia konstruoja radikaliai kitokį pasaulį.
Prieš keletą metų, kai dr. Aušra Pažėraitė (VU) ėmėsi tirti šiuos judėjimus, šio pasaulio vizijos atrodė visiškai paraštinės, bet šiandienos politinės realybės kontekste jas verta paanalizuoti išsamiau. Renginį moderavo dr. Eglė Aleknaitė (VDU).

2021 m. vieša paskaita

New Religious Movements in the Time of COVID-19: Actions, Counteractions, and Consequences

2021 m. sausio 5 d. (Zoom)

Rosita Šorytė (European Federation for Freedom of Belief) ir Massimo Introvigne (Center for Studies of New Religions, CESNUR)

Diskusijoje siekta aptarti, kaip įvairūs religiniai judėjimai visame pasaulyje įveikia pandemijos keliamus iššūkius, tuo pačiu praktiškai prisidėdami prie kovos su COVID-19 plitimu. Naujieji religiniai judėjimai į pirmuosius spaudos puslapius dažnai patenka tuomet, kai kelia problemas ar nesilaiko sveikatos taisyklių. Vis dėlto keli jų per pandeminę krizę iš tiesų pasiūlė vertingų praktinių ir dvasinių išteklių jai įveikti. Diskusija surengta pasirodžius Rositos Šorytės knygai We Can Lift This World While Quarantined: Scientology and the 2020 Pandemic (Madrid: FORB Press, 2020).

2020 m. viešų paskaitų ciklas

2019 m. viešų paskaitų ciklas

2018 m. viešų paskaitų ciklas

2016 m. viešų paskaitų ciklas

LRD 2016 m. seminarų ciklas

2015 m. viešų paskaitų ciklas

2014 m. diskusija