Lietuvos religijotyrininkų draugijos svetainė

Autorius: Alfredas Buiko

Buriatų budizmas ir valstybė: ar Rusijos prezidentas yra budistinės dievybės apraiška?

Gegužės 23 dieną, 18.00, Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į atvirą visuomenei paskaitų ir diskusijų ciklą „Religijos ir religingumas: aktualiosios problemos“. Jame pristatomi draugijos narių atlikti naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo tyrimai.

Šįkart kviečiame į Vilniaus universiteto mokslo darbuotojos, Kembridžo universiteto vizituojančios tyrėjos dr. Kristinos Jonutytės tiesioginės transliacijos paskaitą BURIATŲ BUDIZMAS IR VALSTYBĖ: AR RUSIJOS PREZIDENTAS YRA BUDISTINĖS DIEVYBĖS APRAIŠKA?

Plačiau

Kintantis Giuleno judėjimas: turkiškas islamas (Rytų) Europoje

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į viešą paskaitą „Kintantis Giuleno judėjimas: turkiškas islamas (Rytų) Europoje“.

Religinio lyderio Fethullah Güleno įkvėptas Giuleno judėjimas (arba „Hizmet“ judėjimas) pastaraisiais dešimtmečiais padarė didžiulė įtaką Turkijos religiniam, socialiniam ir politiniam gyvenimui. Susiformavęs XX a. turkiškos sekuliarizmo versijos kontekste, judėjimas siūlė demokratines vertybes, dialogą ir įgalinantį švietimo potencialą apimančią islamo viziją. Jis žinomas ir dėl įvairių švietimo, socialinių ir kultūrinių iniciatyvų, vykdytų kitose šalyse, įskaitant Lietuvą.

Dramatišką poveikį judėjimo raidai turėjo nepavykęs valstybės perversmas Turkijoje 2016 m. ir jį sekę autoritarinio Turkijos prezidento Tayyip Erdoğano veiksmai. Apkaltinęs perversmo organizavimu, Erdoğano režimas sugriovė judėjimo sukurtą infrastruktūrą, ėmėsi masinio judėjimui priklausančių ar tariamai priklausančių žmonių persekiojimo ir įkalinimo bei privertė tūkstančius žmonių ieškoti prieglobsčio Europos šalyse.

Dr. Ismail Mesut Sezgin pristatys judėjimą ir jo raidą po nepavykusio 2016 m. perversmo, įskaitant dabartinį jo narių įsiliejimą į Europos musulmonų bendruomenes, o prof. dr. Egdūnas Račius (Vytauto Didžiojo universitetas) pakomentuos turkiškąjį islamą Rytų Europos islamo kontekste. Paskaita vyks anglų kalba, moderuos dr. Eglė Aleknaitė (Vytauto Didžiojo universitetas).

Paskaitos Zoom nuoroda: https://us02web.zoom.us/j/82740720058?pwd=Wkp6czdyczBOYkt1SzkxSi9qSXlldz09

Lithuanian Society of the Study of Religion invites to a public lecture The Gülen Movement Unfolding: Turkish Islam in (Eastern) Europe

Plačiau

LRD paskaita „Religija ir neliečiamybė“ – lapkričio 28 dieną.

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į aštuntąją 2019 m. paskaitų ciklo paskaitą „Religija ir neliečiamybė“. Paskaitą skaitys Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto dr. Kristina Garalytė.

Paskaita įvyks ketvirtadienį, lapkričio 28 d. 18.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.).

Po paskaitos numatoma diskusija. Susitikimo trukmė: iki 2 val. Iėjimas laisvas.

Plačiau apie paskaitą:

Paskaitoje bus analizuojamas prieštaringas neliečiamybės ir religijos santykis Indijos kastų sistemos kontekste. Indijos dalitai, buvę neliečiamieji, savo kastinės priespaudos šaknis regi hinduizmo religijoje. Viena iš strategijų, kurią pasirinko ir vis dar renkasi išsivaduoti iš kastinės priespaudos siekiantys dalitai, yra religinės konversijos į budizmą, krikščionybę ir islamą. Neliečiamųjų istorijos atvejis leidžia konceptualizuoti religiją kaip priespaudos šaltinį bei išsivadavimo kelią ir atskleidžia dalitų religinės tapatybės kompleksiškumą.

Informacija apie paskaitą taip pat skelbiama:

https://www.lnb.lt/renginiu-kalendorius/2794/paskaita-religija-ir-nelieciamybe

https://www.facebook.com/events/498252477568931/

Plačiau apie paskaitų ciklą:

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į visuomenei atviras paskaitas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jose pristatomi naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimai. Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyks 2019 m. kovo–lapkričio mėnesiais. Bus aptartos bendrosios temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis ir ideologinis jos konceptualizavimas, religija ir etninė tapatybė, religija ir alternatyvūs sociokultūriniai projektai.