Gegužės 23 dieną, 18.00, Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į atvirą visuomenei paskaitų ir diskusijų ciklą „Religijos ir religingumas: aktualiosios problemos“. Jame pristatomi draugijos narių atlikti naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo tyrimai.
Šįkart kviečiame į Vilniaus universiteto mokslo darbuotojos, Kembridžo universiteto vizituojančios tyrėjos dr. Kristinos Jonutytės tiesioginės transliacijos paskaitą BURIATŲ BUDIZMAS IR VALSTYBĖ: AR RUSIJOS PREZIDENTAS YRA BUDISTINĖS DIEVYBĖS APRAIŠKA?
Jau antrą dešimtmetį Buriatijoje paplitęs gandas – neva juokais, neva rimtai – kad Rusijos prezidentas esąs Baltosios Taros, budistinės dievybės, inkarnacija. Vietiniai budistų lyderiai priminė apie šią dar 18 a. paskelbtą tradiciją tuomečiam prezidentui Medvedevui viešint Buriatijos budistinėse šventyklose. Šioje paskaitoje bus klausiama: ką reiškia vadinti Rusijos prezidentą dievybės įsikūnijimu? Turint omenyje buriatų budistų, etninės ir religinės mažumos Rusijoje, padėtį imperinėje, stačiatikybės dominuojamoje valstybėje, atsakymas į šį klausimą sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Be to, ką reškia tokios valstybės ir religijos asociacijos dabartinėje Rusijoje, karo kontekste? Šioje paskaitoje bus žvelgiama į buriatų budizmo ir valstybės santykį istoriškai ir dabar.
Paskaitos lektorė – dr. Kristina Jonutytė (VU, Kembridžo universiteto vizituojanti tyrėja).
Susidomėję gali dalyvauti tiesioginėje renginio transliacijoje prisijungiant prie Zoom susitikimo: https://hv-se.zoom.us/j/63835831958
Apie paskaitų ir diskusijų ciklą
Lietuvos religijotyrininkų draugija visuomenei rengia atviras paskaitas, pristatančias naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiamus Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo draugijos narių tyrimus bei diskusijas, kuriose aptariamos aktualios religijų ir religingumo teminės problemos.
2022 m. draugijos paskaitų ir diskusijų bendrosios temos: religijų tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, religija tradicionalizmo ir modernybės kontekste, individuali religinė patirtis bei ideologinis jos konceptualizavimas, etninė tapatybė, ir kt.