Balandžio 21 d. LRD valdybos narė Maritana Larbi Bonos universitete apsigynė savo daktaro disertaciją „Abū Laiṯo as-Samarqandžio (m. 375/986) veikalas apie islamo etiką Tanbīh al-ġāfilīn IX – X a. Vidurinės Azijos idėjų raidos kontekste”.
Ši disertacija apie mažai tyrinėtą tačiau itin svarbų darbą praplečia supratimą apie islamo etinės minties istoriją.
Disertacijos anotacija:
Šioje disertacijoje nagrinėjamas Vidurinės Azijos hanafitų mokslininko Abū Laiṯo as-Samarqandžio (m. 375/986) veikalas Tanbīh al-ġāfilīn Vidurinės Azijos IX–X a. idėjų istorijos raidos kontekste. Nors šis veikalas laikomas vienu žinomiausių islamo tradicijos religinio-didaktinio pobūdžio tekstų, iki šiol jis dar nebuvo tiriamas. Šios disertacijos tikslas – Tanbīh al-ġāfilīn analizuoti ne vien kaip kompiliacinę pamokslų ir dorovinio ugdymo literatūrą, bet kaip etinį-normatyvinį diskurso lauką, kuriame plėtojamos pagrindinės žmogaus sampratos, santykio su Dievu, socialinės tvarkos ir moralinės savidisciplinos idėjos.
Pagrindinis dėmesys skiriamas klausimui, kaip Samarqandis, atrinkdamas, komponuodamas ir interpretuodamas Korano eilutes, pranašo tradicijas, ankstyvųjų mokslininkų posakius, išminties sentencijas ir moralinius pamokymus, sukuria nuoseklią etinę koncepciją. Ypatingas dėmesys skiriamas apreiškimo, proto, teisės ir moralės santykiui, taip pat metodologiniam autoriaus požiūriui į nekanonines, silpnas ir kai kuriais atvejais net sufabrikuotomis laikomas tradicijas. Tyrimas atskleidžia, kad nepaisant kompiliacinio veikalo pobūdžio, Tanbīh al-ġāfilīn pasižymi aiškia argumentacine struktūra, o žmogaus veiksmus pirmiausia aiškina teologinės etikos perspektyvoje.
Disertacijoje taip pat siekiama lokalizuoti Tanbīh al-ġāfilīn hanafitiškos teisės moralės, ankstyvosios Vidurinės Azijos asketizmo tradicijos, religinio ugdymo kultūros bei Samanidų epochos politinių ir kultūrinių procesų sankirtoje. Tokiu būdu darbas prisideda prie ikimoderniosios islamo etikos tyrimų ir parodo, kad Samarqandžio veikalas gali būti laikomas svarbia vėlesnių sisteminių islamo etikos teorijų prielaida ir ankstyvuoju jų formavimosi etapu.
