LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrui dr. Algirdui Monkevičiui
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriui Almantui Šerpatauskui
Dėl Studijų kokybės vertinimo centro rengiamo religijos studijų krypties aprašo
2020 m. vasario 10 d.
Šiuo metu Studijų kokybės vertinimo centras rengia religijos studijų krypties aprašą (toliau – Aprašas).Tai– kertinis dokumentas, kuriame apibūdinama studijų kryptis ir studijų programų vykdymo reikalavimai. Juo remiasi aukštosios mokyklos, rengdamos ar tobulindamos tam tikros studijų krypties programas bei jas vertinantys ekspertai. Aprašas aprėpia konfesines ir nekonfesines religijos studijas (reikia paminėti, kad tuo pačiu metu rengiamas ir konfesinių teologijos studijų aprašas).
Aprašą rengė daugiausia krikščioniškas religijos studijas atstovaujančių ekspertų grupė, kurią sudaro biblistė dr. Ingrida Gudauskienė, teologai doc. dr. Remigijus Oželis ir dr. Benas Ulevičius, filosofė prof. dr. (hp) Rita Šerpytytė ir katalikiškoje žiniasklaidoje dirbanti Rūta Tumėnaitė. Lietuvos religijotyrininkų draugijos (toliau – Draugijos), vienijančios įvairia moksline metodika nekonfesinius religijos tyrimus atliekančius mokslininkus, nariai į rengėjų grupę nebuvo įtraukti, bet turėjo galimybę komentuoti aprašo projektą ir teikti pasiūlymus jam tobulinti.
Didžiausią susirūpinimą Draugijai sukėlė Aprašo punktas, kuriame apibrėžiamas religijos studijų pagrindas, chronologinė ir geografinė aprėptis. Aprašo 13 punkte teigiama, kad „Religijos studijos vykdomos atsižvelgiant į šiuolaikinę Vakarų kultūrą formuojančius faktorius – įtampą, atsiradusią tarp moderniosios kultūros raidos sekuliarizacijos tendencijų ir pastangų įsisąmoninti bei įtvirtinti krikščionybės pagrindu susiformavusios kultūros tęstinumą.“ Aprašo svarstymo metu rengėjai atmetė Draugijos narių pasiūlymą studijų aprėptį gerokai išplėsti numatant, kad studijų programose būtų galima studijuoti visų istorinių laikotarpių ir geografinių regionų religines tradicijas. Toks susitelkimas į vieną religiją (katalikybę/krikščionybę), šalį (Lietuvą), regioną (krikščionišką Europą), šiuo metu daugelio religijos tyrėjų ginčijamą teorinę perspektyvą (moderniųjų Vakarų sekuliarizacijos paradigmą) ir vien tik šiuolaikinę situaciją ženkliai apriboja studijas ir yra žalingas bent keliais aspektais.
Toks apribojimas lemia skurdų ir fragmentišką supažindinimą su religijos problematika, ignoruojant pasaulinį istorinį religijų paveldą bei įvairių istorinių laikotarpių religines idėjas, reiškinius bei procesus, kurių neatskleidžia lietuviškasis ir europinis kontekstas. Parengtasis Aprašas atspindi problematišką Lietuvos humanitarinių mokslų uždarumą, provincialumą ar geriausiu atveju eurocentrizmą. Jame siūloma religijos studijų koncepcija dar labiau sustiprintų atskirtį nuo tarptautinės akademinės religijos studijų disciplinos, kurioje taikomos gerokai platesnės religijos sampratos ir globali perspektyva, ne vieną dešimtmetį skeptiškai vertinama rengėjų pasirinkta sekuliarizacijos paradigma ir europietiška krikščionybe grindžiama religijos konceptualizacija. Taip siaura Aprašo rengėjų religijos studijų perspektyva apribos aukštųjų mokyklų tarptautiškumo plėtotės procesus ir studijų tarptautiškumo įgyvendinimo galimybes, pavyzdžiui, vykdant tarptautinius studentų, dėstytojų mainus ar kviečiant vizituojančius dėstytojus iš užsienio universitetų, vykdančių pažangias, ne krikščionybe grindžiamas religijos studijas.
Galvojant apie būsimą absolventų karjerą įvairiausiose srityse vis labiau globalėjančiame ir sparčiai kintančiame pasaulyje, galima pagrįstai manyti, kad jiems gali tekti analizuoti reiškinius ir procesus, susijusius ir su kitomis religijomis, kitais regionais, socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais kontekstais (įskaitant ir krikščionybės raišką juose) bei reikalaujančius įvairių naujausių teorinių perspektyvų. Akivaizdu, kad Apšrašo rengėjams rūpėjo ne realią religinę padėtį analizuoti gebantys absolventai, šiuolaikiniame pasaulyje jiems reikalingos žinios ir gebėjimai, atvirumas ir kritinis mąstymas – veikiau visomis išgalėmis siekta išlaikyti savos religijos hegemoniją ir parengti siauros žiūros dėl krikščioniškos Lietuvos ir Europos tapatybės išlikimo kovojančius ir vienos religijos paveldą ginančius specialistus. Manome, kad tokio studijų krypties aprašo pagrindu parengtų studijų absolventai stokos žinių apie galimybes Lietuvos visuomenei puoselėti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų gyvavusią religinę įvairovę, gyventi daugiareliginėje Europoje ir globalizuotame pasaulyje.
Be to, taip apibrėžtas studijų pagrindas yra diskriminacinis, nes jame įtvirtinama išskirtinė vienos religijos padėtis. Nepaisant katalikybės ir krikščionybės vyravimo Lietuvoje bei krikščionybe grindžiamos kultūros svarbos Lietuvai ir Europai, reikia prisiminti, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, įstatymiškai pripažįstama ir kelių ne vieną šimtmetį Lietuvoje gyvuojančių nekrikščioniškų religinių bendruomenių kultūrinė reikšmė valstybei. Išskirtinis krikščionybės iškėlimas nekonfesinių valstybės finansuojamų studijų kontekste yra problemiškas ir gali pažeisti įstatymus.
Pagrindinis religijos studijas apibrėžiantis dokumentas turi įtvirtinti platų jų potencialą, leidžiantį atsižvelgti į aktualias dabarties problemas ir pristatyti jas analizuoti leidžiantį naujausią, įvairiose akademinėse disciplinose išplėtotą, įvairių religijų analizei tinkamą teorinį pagrindą. Dabartinis Aprašas Draugijos nariams kelia susirūpinimą. Toks Aprašas užkerta kelią vykdyti programas, kurių pagrindas nėra europietiškos krikščionybės studijos. Tai – tiesmukai politinė deklaracija, kuria siekiama palaikyti krikščionybės hegemoniją Lietuvoje, šiuo atveju akademinėje aplinkoje įtvirtinant religijos kaip krikščionybės sampratą, ignoruojant kitas religijas ir į krikščioniškos Europos ribas nepatenkančius regionus.
Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, Lietuvos religijotyrininkų draugija prašo Studijų kokybės vertinimo centro stabdyti religijos studijų krypties aprašo rengimą, sudaryti naują ekspertų grupę ir parengti šiuolaikinius tarptautinės akademinės bendruomenės atliekamus religijos mokslų tyrimus ir vykdomas religijos studijas atspindintį studijų krypties aprašą. Manome, kad tokiu būdu būtų padėtas pagrindas kokybiškai naujoms religijos studijų programoms atsirasti bei aukštojo mokslo kokybei ir tarptautiškumui užtikrinti.
Lietuvos religijotyrininkų draugijos vardu
Draugijos pirmininkė doc. dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amoson
